pravesti

pravesti
pravèsti, pràveda, pràvedė K 1. tr. pririšus vedant pratempti pro šalį: Tos karvės tuos obuolius griebia, aš teipgi bijau, kad neažsirytų gi, Jėzus, pro tuos obuolius pravèst kaip koronė Č. Mūsų karvė tai pobaikštė: mašinos važiuoja, tai nepravesì Slm. ^ Nepravesi jo kap pažeboto pro šūdą Plv. 2. tr. NdŽ, vedant palydėti pro ką: Sūnel, praved’ mane pro kapines, tai aš tave Dievą pasmelsiu Ml. 3. tr. nuvesti į šalį: Kitan daiktan pravèd’ [karves], ba anos badauna Švnč. Pravèsk, sūneli, žirgelį, aš jo labai bijau (ps.) Dsn. | refl. tr. OG62: Prasvedęs katinas sako kvailiui (ps.) M.Unt. Katinelis prasiveda durnių šalin ir sako: dabok an mergos, ne an savę (ps.) Švnč. Prasvès kur šonan cigonka [turguj] i ištrauks pinigus Klt. 4. tr. M palydėti: Pravesim martelę in sunkus darbelius I257. Pramivesk, Pon, kad neklajočia, teisę tavo kad išvysčia KN7. 5. tr. vedant pirmu balsu pradėti dainuoti, giedoti: Pravèsti dainą NdŽ. Jonatas giesmę pravedė, o kiti pritarė su Neemija CII880. 6. tr. parodyti: Pravesk jam kelią J. Aš nulipsiu [nuo ratų], kelią jums pravèsiu! LKT190(Lkš). Gerai, kad pràvedei jam kelią Lp. Į šitą vietą kelią pravedė ir visas paslaptis Sauliui išpasakojo Laurukas Vaižg. 7. intr. įstengti, galėti vesti jauniklį: Kiaulė kėlės gulės, kol pravedė Lk. Eik karvę bobutuok, matai, kad nepraveda Lk. ×8. tr. LL191, NdŽ, nutiesti, išvesti: Gelžkelį pravèsti pradėjo Klk. Pràvedė tą kelią [pro sodybą], a daba ka išsimaknojo, išsimaurojo Ps. Pravedė vagas dvarlauky, rodos, duoną atriekė (žemę dalijant) P.Cvir. | Pielai reikia pravèsti didesnis kelias Dglš. | Nervinės skaidulos, kurios jungia atskiras smegenų dalis, yra vadinamos pravedamaisiais takais .kiaurai išvesti, nutiesti: Per kalną pravestas tunelis .pastatyti: Inžinierius su metru rankoj įrodė, kad galima taip pravesti sieną, kad ji nors vienam namo langui paliktų saulę P.Vaičiūn. 9. tr. pratęsti, pakelti: Pràvedė mokyklą iki šešių skyrių Vžns. ×10. (sl.) tr., intr. NdŽ duoti pradžią, pradėti: Kaip jau mama pràvedė, kaip pamokė, taip ir šneku Krš. Kur javai pjaunamys, an lig šiol nėkas pradalgę nėr pravẽdęs MitI63. Kas tą [pasakojimo] pradžią pràvedė, nežino nėkas Krš. Noriu tau gaidą pravèst, kad žinotum kai dainuot Bb. Būta didelio jaunuomenės noro mokytis, tik nebuvo, kas praveda Vaižg. ^ Ugnį praveda dūmas, o malonę kūmas LTR. | refl.: Viena prova nepasibenga, kita prasiveda, t. y. prasideda J. ×11. (sl.) tr. surengti, suorganizuoti: Pravesti posėdį . Specialistai privalo pravesti naujai priimtiems darbuotojams įvadinį instruktažą . Budėjimai buvo pravedami (= Buvo budima) pagal grafiką KlK9,12. 12. NdŽ žr. pervesti 8. 13. tr. ŠT43, Vrn, Užp, Slk išleisti, išeikvoti, netekti: Daug pinigų pravedžiau, kol namus išsistačiau Tvr. | Tai kap sulaukiau savo sesulės, tai gal ana nuramins mano širdelę, tai gal ana man praves mano vargelį Rod. 14. tr. pasiekti pergalę: Vienam atstovui pravèsti (laimėti) reikėjo gauti tūkstantį balsų NdŽ.
◊ kẽlią pravèsti padaryti pradžią, pradėti, parodyti: Kas nors turėsam kẽlią pravèsti (pirmas mirti) End. Kitiems pravesiù kẽlią A.Baran. Kai mes pràvedėm kẽlią, tai ir kiti pradė[jo] knygas nešiot Ml. Biedni vienok tie mūsų broliai, netur savo inteligencijos, netur kam pravesti kelią A1885,65. | Rugiai kai jau kẽlią pràveda, tai žėdnas javas prašosi pjaunamas Skr.
nežabóto ir pro šlúotą nepravèsi apie išdidų, išpuikusį žmogų: Kai iš kokio į ponus įstoja, ano nežaboto ir pro šluotą nepravesi Lnk.
\ vesti; antvesti; apvesti; paapsivesti; atvesti; davesti; įvesti; išvesti; paišvesti; nuvesti; panuvesti; papanusivesti; pavesti; padvesti; parvesti; paparsivesti; pervesti; pravesti; privesti; paprivesti; razvesti; suvesti; užvesti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • pravesti — pravèsti vksm. Pro mùs pràvedė sùimtą nusikal̃tėlį …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pravėsti — intr. NdŽ 1. kiek atvėsti (apie orą): Baigiantis dienai oras pravėso BM70(Žb). Laukia vis, paki pravė̃s oras Klt. Kambaryje oras šiek tiek pravėso rš. Nurasojo, pravėso naktis rš. | impers.: Tik neik par patį karštį, pareisi pavakariais, kai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravėsti — vksm. Vakarè óras pravėso …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pravedimas — pravedìmas sm. (2) I 1. → pravesti 4: Jau iš užstalės išsėdo jauniej, dabar bus pravedìmas (vedžiojimas po darželį, svirną ir kitur) – einu padabot pravedìmo Vlk. 2. NdŽ → pravesti 5. ×3. LL192 → pravesti 8: Vamzdžių pravedìmas KŽ. × …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravedinėti — 1. NdŽ iter. dem. pravesti 2. 2. žr. pravesti 8: Kada pravedinėjo kelią (geležinkelį), tik vienas liesnykas buvo [Švenčionėlių vietoje] Str. Poliščia (Lenkija) pravedinėjo geležinkelį Apsan, iš Apso net Dūkštan Aps. vedinėti; apsivedinėti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pravėsinti — pravėsìnti caus. pravėsti: 1. [Inspektų] langus atidaro, kad pravėsỹt biškį Jsv. Kad saulelė kaitins, vėjelis pravė•sins JV913. | refl. tr.: Karštà, prasivėsìnk! Krš. 2. Šl, Jnšk Gali gerti, pravėsinau Krš. Pravėsìna [vandenį], ka nebūt teip …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvesti — antvèsti (ančvèsti; Žlv), añtveda, añtvedė (ž.) I, Dr; S.Dauk žr. užvesti 6: Añtvedė policiją ir atrado vogtus daiktus Šts. Tujau pat vokyčius antvès, ar pašarą atims arba meisą atims Yl. Čia jau ančvestà, kaimyneliai įdevė Rdn. vesti;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apaušti — 1 apaušti intr. kiek atšalti, pravėsti: Jau apaušo kiek kopūstai, galėsi srėbt Rm. aušti; apaušti; ataušti; išaušti; nuaušti; praaušti; suaušti; užaušti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvesti — apvèsti, àpveda (apìveda), àpvedė 1. tr., intr. D.Pošk, Sut, S.Dauk, K, LL116, Š, Rtr, DŽ vedant apeiti aplink: Apvedu ką SD205. Apvesti šokėją vyras turi taip, kad ši išsilaikytų atitinkama poza rš. | refl. tr. N: Tas žmogus mane ir aplink… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvesti — atvèsti, àtveda, àtvedė K, NdŽ, KŽ; SD309, H185, R, R200, MŽ, MŽ265, D.Pošk, Sut, M, Š 1. tr. Ker padėti kartu ateiti: Atàvedė iš pirtes, an rytojo ir pamirė Aps. Bobos apkėtę [senuką], atàveda siuntinio, ir jau niekas jo nemato Slk. Tai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”